Netikėtai prie Kiaulės nugaros pradėjęs kibti starkis (panašu kad atmigravęs iš jūros) priminė, kad neperseniausiai juos sėkmingai gaudžiau Švedijoje ir netgi pasižadėjau apie tai papasakoti.

Trečia kelionės diena prasidėjo kraustymųsi nuo Ivasjon prie Bolmen ešerų. Kiek mažiau nei pora valandų kelio su mintimis apie pirmuosius starkius, degalinės dešrainiais ir kava visai neprailgo. Mano bičiuliai tame ežere jau lankęsi porą kartų pasakojo, kad kapliadančių ten gausu, ir dalinosi paskutinės kelionės įspūdžiais, kai jau pirmąją dieną ant uolų neteko benzininio variklio, o galų gale pavėlavę į keltą Karshamne, turėjo keltis į Gdanską ir per pusę Lenkijos vėluodami daugiau nei parą grįžti į Vilnių. Tuo metu buvo gal ir nelabai, o dabar pakeliui į žvejybą, turėjome gerą žvejybinę istoriją. Iš tokių ir panašių susideda mūsų žvejybinis gyvenimas, ane?

Namelis atviras tik nuo trijų, tad leidžiam laivą į vandenį ir plaukiam tiesiu taikymu į užuovėjinį krantą. Echolotas, nespėjus dorai sustoti, jau paišo išsirikiavusius palei dugną lankus, o pirmi smūgiai per nagus kapitalizuojasi į pirmąsias žuvis. Nedideli tie starkiukai ant džigelio, bet taip smagu ta bankė, oldscooliniu pravedimu: du apsukimai, pauzė ir begalinis tikėjimas, kad užkibs.

Porą dienų prieš tai praleidęs su lengva ešerine Xesta, šiai žūklei pasiruošiau kiek rimtesnį įrankį: Ares Blue Portes 708M kalmarkė (2,33m ir ~10-30/35g preliminari metimo galia, priklausomai nuo to koks EGI kitam gale). Imdamas ją su savimi, mąsčiau sekančiai: tobulas tokiai žūklei įrankis - Xesta Black Star Rock 73M jau išbandytas pernai, pateisinęs save 100%, o noras, poreikis ir galimybė išbandyti kažką naujo, truputį galingesnio ir kitokio, buvo daugiau nei viliojantys. Tikėjausi universalaus spiningo, kuriuo galėčiau ir gana lengvus 12,5cm naujuosius Rapala CrushCity the Stingmanan(labai rekomenduoju ;)) prasimesti, ir reikalui esant, be baimės, apkaustytą 6,5 colio Keitech Easy Shiner pakišt ekrane matomam starkiui po nosimi. Užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad viskas šiam japonui pasirodė daugiau nei įveikiama, o didžiausią malonumą, kaip ir dauguma tokio tipažo spiningų suteikė žuvies parkavimas. Tas įspūdis, kai iš pirmo žvilgsnio gana galingas kuolas susilanksto į dailią parabolę nuo 2-2,5kg sveriančio starkio ir maloniai amortizuoja jo spaudimą prie valties net neprasukdams ritės stabdžio yra neįtikėtinas. Užskaitau!

Turėjome informacijos, kad toje ežero dalyje, kur ketinome apsistoti ir startavome, yra didesnės žuvies ir kelias valandas paplaukioję susidūrėme tiek ekrane, tiek ir asmeniškai su pora trikilinių ir vienu link 80cm tempusiu gražuoliu. Po Ivasjon, kibimų ir gražios žuvies gausa džiugino, atrastos vietos įkvėpė max pasitikėjimo, kad sprendimas keisti ežerą buvo teisingas.

Nebeatsimenu, kodėl tiksliai nusprendėme perplaukti kiek toliau į kitą vietą, ar papietaut, ar jau keliauti įsikurti sodyboje, bet dar dabar akyse stovi tas vaizdas. Skrodžiam gana nemažą bangą, purškia lietus, o per vandeniu užklotą stiklą kaip sulėtintam filme neryškiai matome, kaip mūsų el. variklis stojasi į viršų ir slysta pamažėle į vandenį, mums plaukiant mažiausiai 40 km/h. Didžiulis, beveik toną sveriantis, Finval 575 Casting Pro pilnas mūsų ir įrangos taip greitai nesustoja, net kapitonui sureagavus akimirksniu. Reikėjo matyt mūsų veidus, kai išvydome tik ant laidų tabaluojančią variklio koją. Skaudėtų,  kaip mums skaudėjo nuo to vaizdo.

Trečia kelionės diena, atrodo ką tik pradėjome smagintis, ir še tau, ne savo noru, turime dar vieną žvejybinę istoriją.