ANGLERTAILS sukrė su musele Nr.3 (7g, 13,5cm)

ANGLERTAILS sukrė su musele Nr.3 (7g, 13,5cm) - unikalios rankų darbo sukrės, pagamintos Lietuvoje. 11 darbinių spalvų derinių, ilgai testuotų praktikoje, kol buvo atrinkti kibiausi. Pakankamai masyvus siluetas, kontrastingos spalvos ir aktyvi lapelio vibracija iš proto veda lydekas, ešerius, upėtakius ir kitas plėšrias žuvis.

Sukrių spalviniai deriniai pavadinti mitologinių dievybių vardais:

Gabija – lietuvių ugnies deivė. Kartais vaizduojama zoomorfiniu katės ar paukščio pavidalu. Vėliau
Ugnies deivė buvo vaizduojama moterimi, apsirengusia raudonais drabužiais ar moterimi su sparnais.
Galvota, kad ugnis, kaip ir žmogus, po dienos darbo turinti nusiprausti. Todėl prieš paklojant žarijų
patalą šalia būdavo paliekama švaraus vandens ugniai apsiprausti. Pakloti ugniai patalą reiškė stropiai
sutvarkyti žarijas, o apkloti – apgaubti žarijas pelenais, kad jos ilgai neišblėstų. Ugniai klodavo patalą ir
ją apklodavo kasdien. Jeigu šeimininkė nepaklodavo ugniai patalo ir jos neužklodavo, tai ugnis pykdavo
ir kartais išeidavo iš savo šeimininkų namų, t. y. uždegdavo namus. Klojant ugniai patalą būdavo
kalbamos maldos Gabijai ir pašoma, kad nepadegtų namų, būtų rami. Žiloje senovėje žmonės manė,
kad ugnis turinti akis, o užpilant ją nešvariu vandeniu, akys užkrečiamos. Dažniausiai už tokį
nuskriaudimą ugnis stengdavosi atkeršyti. Užteršta ji turėjusi valytis, o besivalydama galėjusi sudeginti
trobesius.
Alatėja - senovės graikų mitologijoje žinoma kaip tiesos ir nuoširdumo deivė, yra svarbi figūra, kuri
atspindi dvasinius ir moralinius idealus, susijusius su sąžiningumu ir tiesa. Jos kultas ir simbolika
pabrėžia svarbų ryšį tarp dieviškumo ir žmogaus moralinių vertybių, atskleidžiant jos svarbą religijoje ir
kasdieniame gyvenime.
Pergrubrijus - prūsų pavasario, augalijos, derlingumo dievas, auginąs lapus ir žolę, jam esą buvusi
skirta šventė, vadinama Pergrubrijaus aukojimu, švenčiama prieš pradedant arti. Pergrubrijus, kaip
augmenijos dievas, turėjo ypatingą reikšmę žemdirbių bendruomenėms, kurios buvo priklausomos nuo
gamtos ritmų. Jo garbinimas simbolizavo derliaus gausą, gamtos jėgų valdymą ir žmogaus pastangas
bendradarbiauti su dieviškomis jėgomis, kad būtų užtikrintas maisto ir kitų gamtos išteklių
pakankamumas.
Aušlavis - lietuvių ir prūsų mitologijoje – gydymo dievas, ligonių dievaitis, mitinis gydytojas. Kai
kuriuose šaltiniuose apibūdinamas kaip ligonių ir sveikųjų dievas, užimantis aukštą padėtį prūsų dievų
panteone.
Nosolus– senovės lietuvių mitologijoje buvo javų dievas. Ši dievybė buvo glaudžiai susijusi su žemės
derlingumu ir žemdirbystės ciklu, ypač su derliaus sėkme. Nosoliui buvo aukojami ožiai, o jų kraujas
buvo išliejamas į upę, siekiant užtikrinti gausų derlių.
Laima– lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė. Ji buvo mylima deivė, kuri lėmė ne tik gimimą, bet ir
tolesnį gyvenimo likimą. Nuo jos priklausė sėkmingas ar nesėkmingas žmogaus gyvenimas. Laimos
lėmimas buvo laikomas nepakeičiamu. Jos vardas minimas dainose, sakmėse, apsakymuose.
Kažkada Laima buvo labai godojama, jos šventė buvo švenčiama kiekvieną ketvirtadienį.

Žemyna - žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą. Ji esanti
deivė, kuri tvarkanti javų derlių ir turinti reikalų su žemdirbiais. Nusikalsdavo Žemynai tas žemdirbys,
kuris tingėdavo dirbti, gerai žemės neišpurendavo, Deivė tokio nelaimindavo, jį aplenkdavo, ir javų
neaugindavo. Žemyna buvo žemės, kuri duoda vaisius ir palaiko gyvybę, simbolis, todėl ji atliko esminę
funkciją žemdirbių gyvenime, globodama laukus, javus, gyvulius, namus ir sodybą. Tikėta, kad Žemyna
suteikia žemei vaisingumą ir užtikrina gausų derlių bei gerovę.
Dalia - lietuvių tautosakoje – personifikuota būtybė, įasmenina sėkmę. Ji buvo materialinių gėrybių
gausintoja.
Baubis - vakarų lietuvių ir prūsų gyvulių, ypač galvijų dievas. Jis buvo itin svarbi dievybė senovės
žemdirbiams ir gyvulių augintojams, kurių gyvenimas stipriai priklausė nuo gyvulių sveikatos ir
vaisingumo. Baubio globojami galvijai buvo ne tik ekonominės gerovės šaltinis, bet ir dvasinio gyvenimo
dalis.
Gaila - lietuvių mitologijoje – nakties dvasia. Sapne ji kankinandavusi žmones ir gyvulius.
Algis - aukščiausiųjų dievų pasiuntinys, susijęs su dievų valios perdavimu žmonėms.